Palieku jums geriausias frazes iš trijų metrų virš dangaus , romantiško filmo, kurį režisavo Fernando González Molina ir kuriame vaidina Mario Casas, Álvaro Cervantes, María Valverde ir Marina Salas.
Galbūt jus taip pat domina šios frazės, kurių aš noriu.
-Hei, atsiprašau, atsiprašau. Taigi, kad mes neatrodytume kaip melagiai, ar ne, jūs ir aš kartu ėmėmės burbulinę vonią? Teisingai, višta. -Hache.
-Aš tave myliu, Babi. -Hache.
- Kad ir kaip stengtumėtės, niekada nebejausite to paties, niekada neturėsite pojūčio, kad esate trys metrai virš dangaus. -Hache.
-Nenoriu gyventi tavo sušiktos gyvenimo mamos. Hache yra mano vaikinas ir aš eisiu su juo, jums patinka ar ne. -Babi.
-Bet kas tu manai, kad asiliukė? Tavo kolega? Išmesk mane visa tai. Jie nieko negerbia. Išeik! -Babi.
- Aš nesiruošiu tavęs įskaudinti ar apgauti. Aš dabar su tavimi. Su mergina, kuri tave muša, jei blogai kalbi apie jos berniuką. -Babi.
-Ar tu žinai, kieno tai kaltė? Jūs nužudėte vištą. -Babi.
-Rytoj geriau liksime po valgymo, kad neišleistume, kur anekdotai? -Chicken -Look
, aš tikiu, kad nei aš juokiuosi iš jūsų, nei jūs ketinate suprasti mano. Aš sakau anekdotai! Pusiau neuronas! –Katina
- Ieškok jos, Hache, prašau tavęs. -Katina.
-Kaip gerai jautėtės? -Babi.
-Trys metrai virš dangaus. -Hache.
-Ar matai ten namą, tą, kuriame yra ženklas „Parduodama“?
-Palik jį vieną! Paleisk! Tu esi gyvūnas, žvėris. O aš tavęs nekenčiu -Babi.
-Ir jo nebėra. Aš irgi atsisveikinu? -Hache.
O kaip aš namo? Leisk man sėsti į dviratį. -Babi.
- Kad pamačiau tave sakant, kad esu žvėris ir žiaurus žvilgsnis, negaliu leisti, kad kažkas panašus tave vestų tave namo. Aš tai darau dėl tavęs. Rytoj gailėsitės nenuoseklūs. -Hache.
"Tavo striukė tau atrodo gerai, tiesa!" -Hache.
-Aš prisiekiu, jei apsisuksi, užšoksiu ant tavęs ir ištepsiu tave mėšlu. Aš ir laikausi pažadų. -Babi.
-Tu esi kaip mama. Niūrus. -Hache.
-Paskrisk. -Babi.
-Tu ketini šūdas! -Katina.
-Ar mama? -Hache.
- Į kelionę, su draugu. -Hache mama.
-Aš noriu tave pamatyti. -Hache
-Aš pagrįsta. Jie mane pagavo, kai grįžau namo. -Babi.
-Ai, tai nėra miesto legenda, jie baudžia geras merginas už netinkamą elgesį. Ką tu nori padaryti rytoj? -Hache.
-Išgelbėk mus. Pasiimk mane prie mokyklos įėjimo ir išvažiuokime. -Babi.
-Pasirinkite man tą namo dalį, kuri jums patinka labiausiai. -Hache.
-Kas atsitiks, jei paprašysiu tavo sesės? - Vecino de los Alcázar.
-Nieko, kad jos vaikinas sulaužys kiekvieną tavo kaulą. -Daniela.
-Laikingai atrodote taip, kaip desperatiškai ieškote kažko. -Babi.
-Tai ką aš darau. Štai jis! “- Daniela.
-Ar ketini man pranešti? Taip? Saugu? Ar prisieki man? -Hache.
-Turiu tau kai ką pasakyti. Aš nervinuosi. -Babi.
-Kodėl? -Hache.
-Dėl to niekada nesu daręs su niekuo. -Babi.
- Aš nei (sarkazmas). -Hache.
-Kas velniai tave įleido į vištieną? -Hache.
-Labai galvoju apie mane. Nesielk su manimi kaip kvailas. -Babi.
-Viskas gerai?. -Hache.
-Ką tu manai? - Babi.
-Aš noriu būti pirmas. -Hache.
-Ir paskutinis. -Babi.
-Šį rytą lydėjau tave į mokyklą. Aš iš tikrųjų lydėjau tave kaip svarbius žmones. Kirvis.
-Aha, tai buvai tas, kuris nuolat sakydavo kvailas … -Babi.
-Ne, aš tau pasakiau tik vieną dalyką, negražu. Tai visada veikia su tokiais viščiukais kaip jūs. -Hache.
-Kaip aš? -Babi.
-Stiliau, norėdamas atsipalaiduoti. (…) Žiūrėk, štai koks gražus tu esi šiek tiek negražesnis. -Hache.
-Kur mes einame? … Dabar aš galiu užuosti ją, jūrą. -Babi.
-Jūs esate nešvarus šuo! Skandalas! Bastardai! -Babi.
-Tu be proto. Ir atmesk iškrypėlius. -Babi.
-Taip, bet gerai cirkuliuoti, štai, kaip kraujas pasiekia tavo smegenis. Jūs to negaunate, tačiau siūlomi braškių kokteiliai, o ne mesti per galvą. -Hache.
-Ar mes taip gyvename visą naktį ar norite pakeisti savo poziciją? -Hache.
-Sustabdyk stotelę! Ketini jį nužudyti. Aš turiu žiedą. -Mara skausmas.
-Ar tu nori, kad aš tau atsineščiau rankšluostį? Neikite dabar smūgio, huh. Priminkite man, kad kai kitą kartą kartu maudysimės, gerai nuplaukite vandenį su šveitimo priemone ir muilu.
-Jūs turite įspūdingą užpakalį. -Hache.
-Tu duosi man žiedą ir mes jį paliksim. - Padaryk kinus.
-Miss Alcázar, gal galėtum papasakoti, kas nutiko tą naktį? -Teisėjas.
-Ar tu man nesakėte, kad ketinote ją pakviesti? -Hache.
-Taip, kad vakar aš žlugiau, taigi, jei aš šiandien ją pakviesiu, atrodo, kad ji sumokėjo. -Vaikas.
-Ar matėte Hache? -Chicken -Ne
, aš to nemačiau. -Mara.
-Aš dabar noriu savo striukės, ateik! -Hache.
-Fuck off! -Babi.
-Jis paprašė, kad šį vakarą vyktų su juo į lenktynes. Ar norite ateiti? -Katina.
-Taip. Mes su seserimi įsivaizdavome, kad ten gyvename. Būdami nykštukai pamatėme savininkus ir įsivaizdavome, kad tai mes. Liūdna, panašu, kad niekada nebegalime tuo džiaugtis.
-Ar jūs žinote, kur vyksta šios motociklų lenktynės? -Babi.
-Siamo? Uoste. -Daniela
-Hugo, Hugo. Kas, po velnių, su tavimi negerai? Ar jums nebuvo aišku apie kalėjimą, jei patekote į kitą kovą? Darydami tai, ko norite, niekur nesieksite. Aš sergu, kad esu tavo auklė. Nustokite kvailioti ir iškart elkitės kaip suaugę. -Aleksanderis.
- Elgiasi kaip suaugęs žmogus, būdamas 30 metų ir nežinai, kaip džiaugtis gyvenimu? Pasakyk man? -Hache.
-Kaik ir aš tave užmušiu, kalė. -Babi.
-Tu gerai? Aš tave įskaudinau? -Hache.
-Ne. Aš nelabai geras? -Babi.
-Tu tobulas. -Hache.
-Jūs privertėte mane jaustis labai gerai. Aš laimingas. -Babi.
-Aš praleidau geriausiu pažymiu, išskirtiniu. -Babi.
-Pagal tai atsitinka, kažkas suveikia. Ir tą akimirką jūs žinote, kad viskas pasikeis. Ir jie pasikeitė. Ir kad iš ten jie niekada nebebus tokie patys. Niekada. Ir kai tai atsitiks, tu tai žinai. -Hache.
-Aš ketinu su ja susituokti. -Vaikas.
-Tai buvo Hache, tiesa? Ar Hache išplėšė tavo drabužius? -Daniela.
- Kai nustosi bijoti, yra ta diena, kurią pradėsite mėgautis. -Hache.
-Aš abejoju, ar man patinka pica iš tos pačios vietos, kuri jums patinka. -Babi.
-Jūsų dukra išmokė mane eiti lėtai, ir tai man tinka. -Hache.
-Niekas, bet piratilė čia daro jūrą. Ar tu atvažiavai pamatyti manęs bėgti ar ką ?.- Hache.
-Bet aš net nežinojau, kad tu čia. Babi.
-Ir kodėl tu pasidarei raudonas kaip pomidoras? -Hache.
- Vienintelis dalykas, kurį man duodi, yra juokas. Pažiūrėkime, ar jums taip šaunu, kai skundas bus jums pateiktas. -Babi.
-Claudio, su kuo mūsų dukra šoka? –Rafaela.
-Su geru berniuku. –Klaudija.
- Tiesiog tada bandai atsiminti, kada viskas prasidėjo. Ir jūs suprantate, kad viskas prasidėjo anksčiau, daug anksčiau ir yra ten tą akimirką, kai suprantate, kad viskas vyksta tik vieną kartą. -Hache.
-Aš būsiu trumpas mokytojas. Nuo šiol jūs gerai elgsitės su studentu. Jei sužinosiu, kad Babi dėl jos kenčia mažiausiai, ji patirs problemų.
-Čia yra kažkas, kas nori su tavimi pasikalbėti. -Aleksanderis.
-Aš esu Claudio Alcázar, Babi tėvas. –Klaudija.
-Ką tu darai su tuo? Ar esate supainioti? -Daniela -Aš
net jo nepažįstu. -Babi.
Jo vardas yra Hugo Olivera, tačiau jie vadina jį Hache. Jie sako, kad jam nutiko kažkas siaubingo ir kad jis nori pamiršti savo vardą. Mano draugai ir aš sako, kad jis yra „H“ herojus. Panašu, kad išgelbėsi savo gyvybę. -Hache.
-Ar tu išprotėjai ar ką? Jūs neturite omenyje įlipti į mano motociklą, kuriame visi šūdai. -Hache.
-Diena praeina. Būna, kad tu kažkur stovi ir supranti, kad nenori būti koks nors iš aplinkinių. (…) Jūs net nenorite būti jūs. Norite tik pabėgti. Išeik iš ten, kur esi. -Hache.
-Taip, labas Kitty. Tai tavo, taip? -Mara.
- Nemanau, kad turite gerą skonį. -Babi.
-Kitą naktį Hache pasinaudojo tuo, kad pririštų mane prie lovos. Tai sunku. -Mara.
- Neužtenka, jei esi čia. -Babi.
-Tai tavo motinos parašas? –La Forga.
-Taip, yra. -Babi -Kaip
keista, nes aš ką tik kalbėjau su jo motina ir net negalvojau apie jo ligą ar jo nebuvimą penktadienį. O dabar jau pakeliui. –La Forga.
-Atsisakyk! Ne ne ne ne ne. Prašau, apgailestauju, apgailestauju, kad įmečiau tave į taurę. Prašau. Prašau. -Babi -Žala
padaryta. -Hache.
-Galime kalbėti? Kaip tu galvoji grasinti mano mokytojui? Tu mane nuskriaudei, Hache. -Babi.
-Bet ką tu padarei mergaite? Tu dažai purvu. -Hache
-Tai mėšlas. -Babi.
-Mano mama beprotiškai ieško žiedo, kurį mama jai padovanojo. Atsitiko nuo to laiko, kai tavo draugai sustojo šalia. Ką po velnio sakau dabar? Kas su tavimi visada bus toks? -Babi.
-Aš čia! Pažadėk, kad iš manęs nesijuoksi - „Babi“.
-Mano meilė, nuotrauka. - Katina.
-Pasilik čia. Nežiūrėk. -Hache.
-Nežinau, kodėl tu nesilankai ir pakvieti mane į puikią vietą. Aš ateinu tavęs pasiimti, ką tu sakai, mielasis? -Hache.
- Draudžiama būti tiek dienų, nematant vienas kito. -Babi.
-Mara, tai, kad jūs užsikabinote porą kartų, dar nereiškia, kad esate pasimatymai. -Silvija
-Na, ir tai turi padaryti, taip pat jo draugai man pasakė, kad jis niekada neskambina . -Mara.
-Ja, ir jūs manote, kad galite pasitikėti tais draugais? Pažiūrėk, kaip tai atrodo! -Silvija.
-Claudio, aš tikrai puikiai suprantu, kad tavo žmona jaudinasi. Nes jos dukra yra su vaikinu, kuris visą gyvenimą eina motociklu (…). - Hache.
-Mūsų merginos yra nuostabus vyras. Turime būti pasirengę atlikti užduotį. -Vaikas.
- Duok mums šiek tiek laiko, gerai? -Babi.
- Tai buvo tavo namai, tiesa? Na, aš tau tai vėl nusipirkau. Dabar mes esame namo šeimininkai - Hache.
-Ar tau tai patinka? … Taigi? -Hache.
-Noriu, kad tai kada nors pasibaigtų. –Babi
-Mato mama tau nesakė nesikišti į moteriškos rankinės. -Katina.
-Negyvenu su mama. Bet aš tau sumokėsiu. Negalima tiesiog vaikščioti turėdamas 50 sąskaitų. -Vaikas.
-Tai mano atlyginimas už savaitę. Na, aš badauju dėl tavęs. -Katina.
- Ei, jei norite, rytoj ateisiu pas jus ir pakviesiu valgyti. -Vaikas.
-Žinai, kas atsitiks, kad kai moku, man patinka pasirinkti savo kompanioną. –Katina
-Ar galiu žinoti, ką tu čia veiki? -Babi.
-Hache, pažadėk man, kad tu būsi ten rytoj. -Vaikas.
-Gerai, ar galėtum pasakyti, kodėl tu turi tą užpakalį? -Katina -Kačiau
vakar jūs palikote mane gulėti ir ėjote valgyti su tuo daugiakampiu? –Babi
-Žinojau, kad negaliu tavimi pasitikėti. Jūsų pažadai yra beverčiai. -Babi.
-Mano mama manimi nepasitiki, na, ir tu. -Babi.
-Aš tave myliu. –Katina vištienai.
-Tą dieną, kai jie paskambins man paskelbti šią chuliliją, kuri čia yra, ji pasakys, kad aš nieko nepadariau, nes ji iki tol bus taip pamišusi dėl manęs, kad padarys viską, kas įmanoma, kad mane išgelbėtų. -Hache.
-Apie! -Babi
-Kodėl? -Hache.
-Dėl to, kad mes lauke. -Babi.
-Bet čia nieko nėra. -Hache.
-Tiesiog jūs neturėjote pasirinkimo, ponia. Ją atvežęs berniukas paliko gulėti, ir jis neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik užvažiuoti ant šio motociklo. -Hache.
-Ta moteris buvo mano mama. - Hačė.
-Todėl tavo tėvas ir tavo brolis nieko nežino? -Babi
-Mano tėvas mano, kad jis leidžiasi į keliones su draugais. -Hache.
"Ir ar aš esu vienintelis, kuris žino?" -Babi.
- (Kirvis linkteli).
- Aš mamai sakiau, kad likau miegoti tavo namuose. Jūs paliekate man raktą po kilimėliu ir viskas. -Katina.
-Jūs ir aš 3MSC. -Hache.
-Ai Babi, Babi, Babi … Aš esu kiaulė, gyvūnas, smurtaujantis vyras, bet tu leisk man tave pabučiuoti. Jūs esate nenuoseklus. -Hache -Ar
tu kalytė ? –Babi
Žiūrėk, jei nori, aš tau duosiu savo striukę ir apsiausiu ją. Bet pirmiausia turite nusivilkti dvokiančius drabužius, nes prisiekiu, kad tokiu būdu neužvažiuosite ant dviračio, eik! -Hache.
-Aš daugiau neketinu grįžti už tave, ar girdi mane? Jei ir toliau darote, ką norite, mes suskaidome, gerai? -Babi.
-Gerai, aš pasikeisiu. -Hache.
-Ar tu išprotėjęs? Tu žadinsi mano tėvus! Aš ten nevaikštau. Tai mane gąsdina. -Babi.